Žurnale "Addiction" paskelbtame tyrime nagrinėjamas galimas nuo gliukozės priklausomo insulinotropinio polipeptido (GIP) ir į gliukagoną panašaus peptido-1 receptorių agonistų (GLP-1 RA) poveikis opioidų ir alkoholio vartojimo sutrikimams. Šiame tyrime, kuriam vadovavo daktaras Faresas Qeadanas (Fares Qeadan) ir jo komanda iš Čikagos Lojolos universiteto, nagrinėjama, ar šie vaistai - paprastai vartojami cukriniam diabetui ir nutukimui gydyti - galėtų sumažinti opioidų perdozavimą ir apsinuodijimą alkoholiu pacientams, sergantiems opioidų vartojimo sutrikimu (OUD) ir alkoholio vartojimo sutrikimu (AUD).
Mokslininkai išnagrinėjo didžiulį duomenų rinkinį iš "Oracle Cerner Real-World Data", apimantį daugiau kaip 100 mln. pacientų iš 136 JAV sveikatos priežiūros sistemų. 2014 m. sausio - 2022 m. rugsėjo mėn. tyrime analizuotos dvi pacientų grupės - 503 747 pacientai, sergantys OUD, ir 817 309 pacientai, sergantys AUD. Lygindami GIP ar GLP-1 RA vaistų gavusių pacientų ir tų, kuriems jų nebuvo paskirta, rezultatus, tyrėjai nustatė, kad tarp pacientų, kuriems šie vaistai buvo paskirti, reikšmingai sumažėjo opioidų perdozavimo ir apsinuodijimo alkoholiu atvejų.
Konkrečiai, tyrimo duomenimis, tarp pacientų, vartojančių GIP / GLP-1 RA vaistus, opioidų perdozavimo atvejų sumažėjo 40 %, o apsinuodijimų alkoholiu - 50 %. Šis apsauginis poveikis pastebėtas įvairiuose pogrupiuose, įskaitant sergančiuosius gretutiniu 2 tipo diabetu ir nutukimu. Rezultatai yra ypač daug žadantys, nes jie rodo, kad vaistai, paprastai vartojami medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti, taip pat gali padėti spręsti kritinius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų aspektus.
Tyrimas remiasi ankstesniais tyrimais su gyvūnais, kurie parodė panašų GLP-1 RA vaistų, tokių kaip semagliutidas ir liragliutidas, poveikį mažinant psichoaktyviųjų medžiagų paieškos elgesį. Šios išvados atvėrė naujas galimybes tirti šių vaistų vaidmenį moduliuojant smegenų kelius, susijusius su atlygiu ir priklausomybe. Atsižvelgiant į tai, kad šie vaistai veikia smegenų mezolimbinę sistemą, kuri yra atsakinga už motyvuotą elgesį ir atlygio apdorojimą, mokslininkai daro prielaidą, kad šie vaistai gali paveikti tiek maisto, tiek narkotikų "pasisotinimo" mechanizmus, taip sumažindami potraukį ir vartojimą.
Nors šis tyrimas yra stebimasis ir juo negalima nustatyti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio, pasekmės yra toli siekiančios. Jei tolesni klinikiniai tyrimai patvirtins šias išvadas, GIP/GLP-1 RA vaistai galėtų tapti nauja terapine galimybe gydant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimus ir papildyti esamą medikamentinį OUD ir AUD gydymą.
Šis tyrimas ypač aktualus, nes opioidų epidemija ir toliau niokoja bendruomenes visame pasaulyje, o JAV nuo 1999 m. mirčių nuo perdozavimo padaugėjo šešis kartus. Alkoholio vartojimo sutrikimai taip pat išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema, vien JAV nuo jų kasmet miršta daugiau kaip 178 000 žmonių. Labai svarbu šalinti kliūtis, trukdančias gydytis tiek nuo OUD, tiek nuo AUD, įskaitant priklausomybės stigmą ir nepakankamą farmakoterapijos naudojimą. Galimas GIP/GLP-1 RA vaistų naudojimas galėtų išplėsti prieinamų gydymo būdų arsenalą ir suteikti vilties milijonams su priklausomybe kovojančių žmonių.
Išsamesnės informacijos apie visą tyrimą rasite čia: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/add.16679 (clearnet).
Jei domitės tokiomis publikacijomis, reaguokite ir palikite komentarų. Tai bus ženklas man tęsti.
